Valstybinis monitoringas

Žemiau pateikiami valstybinio monitoringo duomenys patvirtina, kad Kuršių marių vandens būklė laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2020-01-01 neviršijo leistinos taršos normatyvų, o didžiąją nurodyto laikotarpio dalį atitiko ir Aplinkos apsaugos agentūros nustatytus geros vandens būklės reikalavimus.

  • Konsoliduoti viešojo administravimo subjektų (AB „Klaipėdos vanduo“ ir Aplinkos apsaugos agentūros) atlikti valstybinio monitoringo programų rėmuose privalomieji Kuršių marių vandens mėginių ėmimai ir tyrimai laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2020-07-23.  Atsisiųsti
  • Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2012-2020 m. I pusmečio monitoringo ataskaitų duomenų suvestinė. Atsisiųsti
  • Teisinio reguliavimo nuostatų, nustatančių Kuršių marių vandens geros būklės reikalavimus apžvalga (santrauka). Atsisiųsti
  • Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-2019 metų imtinai duomenys dėl Kuršių mariose ir Baltijos jūroje sugautų žuvų, kurios skirtos vartoti žmonėms, patvirtina, kad sunkiųjų metalų normos nebuvo viršytos nė karto. Atsisiųsti

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba vykdė Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, 2012-2019 m. Teršalų tyrimus. Tyrimų ataskaitoje  pateikiami duomenys dėl  atliktų tyrimų pagal du pagrindinius kriterijus: teršalus ir sunkiuosius metalus. Šie tyrimai atliekami ir normos taikomos tokios, kokios numatytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, su paskutiniais pakeitimais, nustatytais Komisijos reglamente (EB) Nr. 2015/704. Apibendrinant tyrimų rezultatus laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2019 metų pabaigos, darytinos žemiau nurodytos išvados:

  1. Per visą ataskaitoje nurodytą laikotarpį (2012-2019 metus) sunkiųjų metalų normos nebuvo viršytos nė karto. Tirti mėginiai atitinka Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006 reikalavimus: didžiausias leidžiamas švino kiekis žuvų mėsoje – 0,3 mg/kg, kadmio kiekis – 0,05 mg/kr, gyvsidabrio kiekis – 0, 5 mg/kg.
  2. Teršalų, kurių AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekos savo biocheminėje sudėtyje neturėjo, kiekis buvo viršytas kelis kartus: 2015 metais strimelės, Baltijos silkės tyrimo metu nustatytas Dioksinų ir dioksinų tipo PCB normos viršijimas – leidžiama koncentracija 6, 5 pg/g, nustatyta 8, 45 pg/g; 2017 metais Baltijos menkių tyrimo metu nustatytas a) PCB normos viršijimas – leidžiama koncentracija 184 ng/g, nustatyta 287 ng/g ir b) Dioksinių ir Dioksinų tipo PCB normos viršijimas – leidžiama norma 39, 85 ng/g, nustatyta – 57, 75 ng/g. 

Aukščiau nurodytoje ataskaitoje pateikti duomenys patvirtina, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekos, kurios buvo leidžiamos į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, neturėjo jokios neigiamos įtakos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje sugautoms žuvims, kurios skirtos vartoti žmonėms.

2020-01-16 Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė „Daugiametės Kuršių marių būklės ir tyrimų ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu apžvalgą (toliau – Apžvalga), kurioje nurodė, kad daugiamečių (2000-2019 m.) tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu (Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama valstybinį Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringą, ima vandens ir dugno nuosėdų mėginius netoli AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio vamzdyno (monitoringo vieta 3B). Vandens mėginiai bendriesiems (vandens temperatūra, druskingumas, maistingosios medžiagos) rodikliams nustatyti šioje tyrimų vietoje imami iki 10 kartų per metus (nuo vasario iki lapkričio mėn., kartą per mėnesį), specifinių teršalų vandenyje ir dugno nuosėdose analizei – 3-4 kartus per metus. Monitoringo vietos 3B koordinatės: 55,6633 platumos ir 21,1466 ilgumos). Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys 2000-2019 m. laikotarpiu parodė, kad daugiametės reikšmingos bendrojo azoto kaitos tendencijos Klaipėdos sąsiauryje ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu nėra, o centrinėje Kuršių marių dalyje azoto koncentracijos pastaraisiais metais didėja. Didesnės azoto koncentracijos susijusios su padidėjusiu Nemuno nuotėkiu. 2017 m. matuotas didžiausias per 23 metų laikotarpį Nemuno debitas ir bendrojo azoto apkrovos iš Nemuno baseino. Tai, kad didesnės azoto koncentracijos 2017-2018 m. matuotos ir Baltijos jūroje, rodo bendrą Baltijos jūros būklę ir atnešamas azoto apkrovas iš pietrytinės Baltijos jūros dalies. Tuo metu bendrojo fosforo vidutinės daugiametės koncentracijos reikšmingai mažėjo visose tiriamose Kuršių marių ir Baltijos jūros stotyse ir rodo teigiamą miestų valyklų modernizavimo poveikį.

Apžvalgoje nurodyta, kad siekiant įvertinti AB „Grigeo Klaipėda“ galimai leistų nevalytų nuotekų poveikį Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkai, buvo įvertintos daugiametės maistingųjų medžiagų – bendrojo azoto ir fosforo – ir pavojingų medžiagų koncentracijų pasiskirstymo tendencijos Klaipėdos sąsiauryje, ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu. Palyginimui taip pat pateiktos bendrojo azoto ir fosforo koncentracijų daugiametės tendencijos centrinėje marių dalyje Nemuno poveikio zonoje, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir pietinėje Baltijos jūros priekrantės dalyje, kuri daugiau atspindi bendrą taršos Baltijos jūroje mastą.

Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad apibendrinant galima teigti, jog daugiamečių (2000-2019 m.) tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu. Ekologinė Kuršių marių (ypač, centrinės jos dalies) būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio ir atnešamų maistingųjų medžiagų krūvių, tuo metu šiaurinėje Kuršių marių dalyje dažna jūrinio vandens prietaka atneša žemesnes maistingųjų medžiagų koncentracijas turinčias vandens mases. Šiaurinės Baltijos jūros priekrantės (šiauriau Klaipėdos) vandens kokybei poveikį turi į Baltijos jūrą išnešami eutrofikuoti Kuršių marių vandenys, tuo metu pietinė Baltijos jūros priekrantė (piečiau Klaipėdos) veikiama iš pietinės Baltijos jūros dalies atnešamų vandenų dėl dominuojančių šiaurės ir šiaurės rytų krypties vandens srovių.

2020-01-08 Aplinkos apsaugos agentūros papildomai paėmė paviršinio ir priedugnio vandens mėginius, atliko matavimus ir tyrimus ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu, aukščiau (piečiau) išleistuvo, žemiau (šiauriau) išleistuvo ir foninėje stotyje. Klaipėdos sąsiaurio būklė vertinta vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo metodika, pagal bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijas.