AB „Grigeo Klaipėda”, įgyvendindama savo atsakomybę prieš aplinką ir bendruomenę, investuoja į efektyvias poveikio aplinkai mažinimo priemones ir siekiamybę kompensuoti paliktą taršos pėdsaką.
- Anaerobinis bioreaktorius apyvartinio vandens valymui
Tai viena inovatyviausių Europoje vandens valymo technologija. Siekiant optimizuoti ūkinės veiklos metu naudojamo apyvartinio vandens sudėtį ir stiprinti lokalios kvapų sklaidos prevenciją, fabriko teritorijoje esame pasiruošę modernizuoti susidarančių nuotekų technologinį procesą, pastatant anaerobinį bioreaktorių su priklausiniais.
Anaerobinio bioreaktoriaus nuotekų valymo efektyvumas pagal BDS7 siekia ne mažiau kaip 80 %. Anaerobinį bioreaktorių numatoma pastatyti gamybinėje teritorijoje Nemuno g. 2, Klaipėda.
Moderni technologija leis sumažinti šiuo metu naudojamų valymo įrenginių krūvį, ženkliai sumažins atliekų (dumblo), susidarančio po biologinio apyvartinio vandens valymo AB „Klaipėdos vanduo“, kiekį. Atitinkamai anaerobinis reaktorius reikšmingai prisidės ir prie dar efektyvesnio lokalaus, apyvartinio vandens valymo metu susidarančių kvapų sklaidos suvaldymo.
Projekto įgyvendinimas yra derinamas su atsakingomis institucijomis. Užbaigus šį procesą, Bendrovė yra pasirengusi technologiją gamybinėje teritorijoje įdiegti per optimaliai trumpą laikotarpį.
- Vandens valymas Kuršių mariose šalinant nendrių biomasę
Nendrių pjovimas – tai itin efektyvus biogeninės kilmės teršalų (pirmiausia azoto ir fosforo junginių) iš vandens telkinių išėmimo būdas.
2021 m. AB „Grigeo Klaipėda“ ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuri leido parengti Kuršių marių seklumų ir priekrantės tvarkymo programą Kuršių Nerijos nacionaliniame parke ir Lūžijos botaniniame draustinyje.
Nendrių pjovimo rangos sutartis sudaryta ir su privačiu ūkininku. Pagal šią sutartį bendrovė įsipareigojo finansuoti sutartyje numatytų nendrynų pjovimo išlaidas ūkininko laikinai naudojamuose valstybinės žemės plotuose, esančiuose žemyninėje Kuršių marių pakrantėje. Pagal šią sutartį kasmet planuojama išpjauti apie 40 ha nendrynų.
Nendrių pjovimas pagal tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus bus vykdomas iki 2025 m. pabaigos. Šio projekto metu iš Kuršių marių bus pašalinta ne mažiau kaip 2234 kg fosforo ir 27 010 kg azoto. Įgyvendinant projektą bus apsaugota Kuršių marių ekosistema, reikšmingai pagerinta vandens kokybė, atkurtos retų augalų, žuvų, gyvūnų ir paukščių buveinės bei padidintas teritorijos rekreacinis potencialas.
- Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimas ir statyba
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 28 d. pritarė bendradarbiavimo sutarčiai dėl labiausiai apkrautų miesto paviršinių nuotekų išleistuvų valymo įrenginių projektavimo ir statybos. Šis sprendimas leis išvalyti ne mažiau kaip trečdalį miesto paviršinių nuotekų. Darbus, kurių preliminari vertė siekia per 2 mln. eurų, neatlygintinai finansuos AB „Grigeo Klaipėda“.
2022 m. gegužės 2 d. AB „Grigeo Klaipėda“, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė parengti ir įgyvendinti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybų ir eksploatavimo programą.
Bendrovė finansuos AB „Klaipėdos vanduo“ valdomų paviršinių nuotekų tinklų išleistuvų Nr. 7 ir Nr. 8 modernizavimą. Paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos yra būtina modernizuoti, pasirinkti atsižvelgiant į AB „Klaipėdos vanduo“ poziciją, pagal kurią nuotekų baseinai Nr. 7 ir Nr. 8 yra vieni didžiausių tiek bendrai savo plotais, tiek juose esančių dangų, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių) plotais. Todėl per šių baseinų išleistuvus išleidžiamų teršalų kiekiai yra vieni didžiausių, lyginant su kitais baseinais, kuriuose dar nepastatyti valymo įrenginiai. Aplinkosauginiu požiūriu, yra tikslinga (būtina) taršą mažinti ten, kur jos susidaro daugiausia.
Planuojamos įrengti paviršinių nuotekų valyklos nevalys nuotekų AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijoje, todėl bendrovė neturi jokio savarankiško intereso, susijusio būtent su šiais dviem valymo įrenginiais. Valymo įrenginių vietos buvo pasirinktos atsižvelgiant ne į AB „Klaipėdos vanduo“ ir (ar) bendrovės interesus, o į aplinkybes, kurios yra reikšmingos užtikrinant viešąjį interesą.
Susitarimas leis Klaipėdos mieste pastatyti naujus lietaus nuotekų valymo įrenginius, išvalančius daugiau nei 30 proc. visų miesto paviršinių nuotekų. Paviršinių nuotekų valymo tinklų programai dar turi pritarti Aplinkos apsaugos departamentas, kuri šią aplinkos atkūrimo priemonę pasiūlė po 2020 m. įvykusio taršos incidento.