2020 m. sausio 7 dieną paaiškėjo, jog AB „Grigeo Klaipėda“ į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių leido iš dalies biologiškai išvalytas nuotekas, kurios, susimaišiusios su išvalytomis AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekomis, buvo išleidžiamos į Kuršių marias.
AB „Grigeo Klaipėda“ prisiėmė teisinę atsakomybę dėl šio incidento, atliko vidinius patikrinimus ir užsakė autoritetingų tarptautinių ekspertų ekspertinius tyrimus. Taip pat savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, kurios padeda iš Kuršių marių pašalinti teršalus.
Kuršių marių būklė šiandien
Viešai skelbiamais mokslininkų ir aplinkosaugos institucijų duomenimis, nuo 2011 metų ekologinė Kuršių marių būklė nekinta. Naujausios vandens telkinio būklės apžvalgos rodo, jog kasmet marių būklė išlieka vidutinė arba labai bloga. Pagrindinė to priežastis – normas viršijančios bendrojo azoto koncentracijos, kurios rodo iš Nemuno baseino atkeliaujančios žemės ūkio taršos poveikį.
Daugiamečių Kuršių marių stebėsenos ir tyrimų duomenyse fiksuojama vienintelė pozityvi tendencija – tai lyginant 1980-1990 m. su 2000-2020 m. laikotarpiu sumažėjusi vidutinė bendrojo azoto koncentracija: Kuršių mariose apie trečdalį, Baltijos jūroje – beveik dukart.
Nepaisant to, azoto koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje tik pavieniais metais siekė geros ekologinės būklės vertes, o pastaruoju dešimtmečiu vėl stebima koncentracijų didėjimo tendencija.
Pagal 2020 m. Kuršių marių ir Baltijos jūros monitoringo rezultatus geros cheminės būklės neatitiko visi 4 tarpinių kategorijos vandens telkiniai, 2 priekrantės kategorijos vandens telkiniai ir teritorinė jūra. Siektinas geros aplinkos būklės ir aplinkos kokybės standartų vertes viršijo sunkieji metalai Kuršių marių dugno nuosėdose, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai Baltijos jūros vandenyje ir gyvsidabrio koncentracijos Baltijos jūros žuvyse.