• 2022-12-13: Teismas posėdžio metu atmetė AB „Grigeo Klaipėda“ prašymą įtraukti į procesą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, o Aplinkos apsaugos departamento specialistų nušalinimą priėmė, tačiau atidėjo šio klausimo išsprendimą

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją AB „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylą, priėmė sprendimus dėl dar dviejų Bendrovės advokato prašymų. Pirmiausia, Bendrovė prašė trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti anksčiau įmonei vadovavusį Vidą Beržonskį ir gamybos vadovą Joną Garalį, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jų pagalba, pasak prokuratūros, buvo atskleistos nusikalstamos veikos. Šį prašymą Bendrovės advokatas motyvavo tuo, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pareiškė 48 mln. eurų civilinį ieškinį Bendrovei, dėl ko Bendrovė ateityje gali pareikšti regresinį reikalavimą ilgiausią laikotarpį vadovavusiems ir sprendimus priėmusiems J. Garaliui ir V. Beržonskiui, todėl siekiant išvengti procesinių pažeidimų, galinčių lemti galutinio teismo sprendimo negaliojimą, šie asmenys turi dalyvauti nagrinėjant civilinį ieškinį.

Antrasis Bendrovės prašymas buvo nušalinti AAD 2020 metų gruodį specialistų išvadą parengusius AAD darbuotojus (specialistus), kadangi jie negali būti laikomi objektyviais ir nesuinteresuotais bylos baigtimi, o tai yra esminis reikalavimas, keliamas specialistams. Bendrovės atstovas priminė, kad 2020 m. kovą buvo pateiktas pradinis civilinis AAD ieškinys, kurio suma mažesnė nei 4 mln. eurų. Ir tik po šio pirminio ieškinio pareiškimo, prokuratūra kreipėsi į tą patį AAD, jau įgijusį civilinio ieškovo statusą, prašydama parengti dar ir specialisto išvadą. Anot advokato, minėtą išvadą rengę AAD darbuotojai nebuvo laisvi, nepriklausomi, nes buvo pavaldumo santykiuose su AAD direktore, pasirašiusia pirminį civilinį ieškinį. Toks dvigubas veikimas, kai ta pati institucija veikia ir kaip civilinis ieškovas, ir kaip specialistas, pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas nėra galimas. Bendrovės atstovo teigimu, kyla klausimų ir dėl AAD specialistų kompetencijos. Tokio tipo tyrimus ir išvadas teismui turėtų pateikti mokslininkai, kurie, pasitelkę specialias žinias ir kompetencijas, gebėtų objektyviai įvertinti Kuršių marioms padarytą realią ekologinę žalą. Pati prokuratūra dar ikiteisminio tyrimo metu buvo suabejojusi AAD kompetencija, dėl ko pirmiausia kreipėsi į mokslininkus.

Teisėjo sprendimu, prašymas dėl J. Garalio ir V. Beržonskio, kurie byloje dalyvaus kaip liudytojai, buvo netenkintas, o prašymas dėl AAD specialistų nušalinimo ir jų išvados nevertinimo buvo priimtas, tačiau nuspręsta iš esmės jį išnagrinėti tolimesnėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje. Šie sprendimai, anot teisėjo, yra neskundžiami.

Posėdžio metu taip pat baigtas skaityti sutrumpintas kaltinamasis aktas.

Kita numatoma teismo posėdžio data – 2023 m. kovo mėn. pradžioje.

• 2022-11-22: Teismas netenkino AB „Grigeo Klaipėda“ prašymo grąžinti bylą prokurorams

2022 m. spalio 18 dieną vykusio posėdžio metu, AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas paprašė teismo šią bylą grąžinti prokurorams tyrimui papildyti. Bendrovės atstovas argumentavo, jog byla turi būti perduota dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinimo akto, nes nėra nustatytas objektyvus ryšys tarp į Kuršių marias išleistų nuotekų ir Kuršių marių ekologinės būklės pokyčio (pablogėjimo). Prokuratūros pavedimu buvo atlikti trys specialistų tyrimai. Pirmose dvejose specialistų (mokslininkų) išvadose reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo nustatytas, o trečioji specialistų išvada iš esmės buvo skirta tik patvirtinti AAD pareikšto civilinio ieškinio dydį, tačiau joje taip pat nėra įvardyta, kuo gi pasireiškė žalos Kuršių marių vandeniui faktas. Tokie pažeidimai apriboja kaltinamųjų teisę į gynybą, kadangi nėra aišku, kuo konkrečiai grindžiamas žalos gamtos elementui faktas. Teismas nutartimi Bendrovės prašymo netenkino. Byla ir toliau bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visus duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Be to, prokurorai kaltinimą gali papildyti arba keisti jau teisminio bylos nagrinėjimo metu.

• 2022-11-17: Aplinkos apsaugos departamentas apskundė sprendimą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ aplinkos atkūrimo priemonės plano

AAD apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-10-18 sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas AAD atsisakymas tvirtinti bendrovės pateiktą aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimo – planą. AAD apeliaciniame skunde teigiama, kad AB „Grigeo Klaipėda“ planuojamas nendrių Kuršių mariose pjovimas, kuriuo siekiama pašalinti iš vandens telkinio išleistus teršalus, neįrodo siekiamo aplinkosauginio efekto ir truks neapibrėžtą laikotarpį. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti. AB „Grigeo Klaipėda“ savo ruožtu aplinkos atkūrimo planą ne kartą bandė derinti su AAD, tačiau nei vienas planas iki šiol nebuvo patvirtintas, o konkrečių ir konstruktyvių pasiūlymų jo tobulinimui nepateikta. Teismo posėdis šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje dar nėra paskirtas.

• 2022-10-18: AB „Grigeo Klaipėda“ Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto

Teismo posėdžio metu AB „Grigeo Klaipėda“ teisininkai atkreipė dėmesį į tai, kad nors Bendrovei inkriminuojamas didelės žalos Kuršių marių vandens būklei padarymas, tačiau neaišku, kuo remiantis ji nustatyta. Tariamai žalos faktą grindžiančios specialistų išvados yra viena kitą paneigiančios, Aplinkos apsaugos departamento specialistų išvados teismas apskritai neturėtų vertinti dėl Bendrovės prašyme nurodytų daugybinių priežasčių. Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkos elementui ir (ar) funkcijoms faktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) turi būti nustatytas kaip jų materialus pokytis (pablogėjimas). Tačiau byloje yra tik teorinis, o ne realus žalos apskaičiavimas, pagrįstas tuo faktu, kad į gamtinę aplinką pateko tam tikras teršalų kiekis, kuris lyginant jį su kasmet į ją patenkančiu teršalų kiekiu buvo santykinai nedidelis, o patys teršalai organinės kilmės, bioskaidūs, nepriskirtini pavojingoms medžiagoms, o jų galimas neigiamas poveikis tebuvo momentinis. Europos Sąjungos teisingumo teismas ne vienoje byloje pasisakė, kad teršalų patekimas į gamtinę aplinką negali būti savaime tapatinimas su didelės žalos jai padarymo faktu, dėl ko jis turi būti įrodomas matuojant aplinkos elemento būklę iki taršos incidento ir po jo ir tik nustačius jo pablogėjimą galima daryti išvadą apie neigiamą pokytį. Tokio pablogėjimo mokslininkai, pateikę specialistų išvadas, nenustatė. AB „Grigeo Klaipėda“ taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinimas surašytas neaiškiai, abstrakčiai, siejant inkriminuojamus neteisėtus veiksmus tik su darbu Bendrovėje ir užimamomis pareigomis. Tokios kaltinimo formuluotės iš esmės apsunkina teisę į gynybą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2008). Kaltinamojo akto trūkumai paneigė AB „Grigeo Klaipėda“  galimybes įgyvendinti šias teises.

• 2022-10-18: Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atsisakymą tvirtinti AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktą aplinkos atkūrimo planą

Teismas patenkino AB „Grigeo Klaipėda“ skundą dėl AAD 2021 m. gruodžio 6 dienos sprendimo, kuriuo atsisakyta patvirtinti Bendrovės pasiūlytą aplinkos atkūrimo priemonių planą, kurio tikslas – pašalinti iš Kuršių marių bendrovei inkriminuojamą teršalų kiekį, konstatuodamas, kad AAD priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. AAD neįvykdė pareigos pateikti Bendrovei konkrečias pastabas dėl plano netikslumų, trūkumų ir rekomendacijas, kaip toks dokumentas turi būti parengtas. Ginčijamu sprendimu, kaip teigė teismas, buvo sukeltos ir neigiamos teisinės pasekmės – Bendrovei sutrukdyta įgyvendinti aplinkos būklės atkūrimo pareigą, o taip pat paneigta jos teisė į gerą administravimą. AAD iš esmės nieko nepasisakė bei nevertino, ar apskritai yra faktinė galimybė atkurti pirminę aplinkos būklę. Teismo sprendimu pripažinta, kad Bendrovės pasiūlytos AAD aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimas ir (ar) Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimas – yra tinkamos ir gali būti nedelsiant įgyvendinamos.

• 2022-09-14: Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas netenkino AB “Grigeo Klaipėda” atstovo prašymo paskirti atsarginį teisėją

AB “Grigeo Klaipėda” atstovas prašymą motyvavo tuo, kad byla yra labai didelės apimties, todėl, atsižvelgiant į teisėjo amžių, byla iki jo kadencijos pabaigos gali būti neužbaigta. Teismas netenkino bendrovės atstovo prašymo paskirti bylai atsarginį teisėją. Teismas pritarė bendrovės atstovo pozicijai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų skaičius nėra pakankamas, kad būtų galima užtikrinti atsarginio teisėjo dalyvavimą šioje byloje, nepadarant žalos kitoms tame teisme nagrinėjamoms byloms. Be to, neatmestina galimybė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas B. Kalainis išnagrinės šią bylą per 22 mėnesius, o jei ir neišnagrinės, naujai įstojęs teisėjas galės tęsti bylos nagrinėjimą, prieš tai pagarsinęs atliktus procesinius veiksmus.

• 2022-09-13: Pirmasis bylos nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme posėdis atidėtas

Pirmasis „Grigeo Klaipėda“ taršos incidento teismo posėdis buvo atidėtas, nes Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas iki posėdžio nebuvo išnagrinėjęs Bendrovės atstovo prašymo paskirti byloje atsarginį teisėją ir tokiu būdu užtikrinti nepertraukiamą bylos nagrinėjimą. Bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs proceso dalyvių žodinius paaiškinimus dėl šio prašymo, informavo, kad teismo posėdžio metu šio klausimo išspręsti nėra galimybės, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Kita suderinta posėdžio data – 2022 m. spalio 18 d.

• 2022-09-06: Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtą kartą nepritarė AB “Grigeo Klaipėda” pateiktiems aplinkos atkūrimo priemonių planams

Aplinkos apsaugos departamentas dar kartą nepritarė 2022-06-10 teiktiems patikslintiems aplinkos atkūrimo priemonių planams, iš esmės motyvuodamas tuo, kad nėra aišku, kokį aplinkosauginį efektą ir per kokį laikotarpį šios priemonės duotų.  Bendrovė savo ruožtu buvo pateikusi du aplinkos atkūrimo priemonių planus – nendrių pjovimo ir AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo pastatant valymo įrenginius.

• 2022-07-27: pateikta antroji teršalų išėmimo iš gamtinės aplinkos ataskaita

AB „Grigeo Klaipėda“ pateikė Aplinkos apsaugos departamentui detalų 2022-03-24 – 2022-04-14 nendrių pjovimo ir panaudojimo eigos aprašymą.

Per šį laikotarpį nupjauta 165,4 tonos absoliučiai sausos nendrių biomasės. Tokiu būdu iš Kuršių marių ekosistemos su nendrėmis pašalinta: 0,4 tonos azoto, 0,05 tonos fosforo ir 232,5 tonos BDS7 medžiagos.

• 2022-06-20: bendrovė pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui byloje dėl pakartotinio Kuršių marių vandens būklės vertinimo atlikimo

AB “Grigeo Klaipėda”, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-05-19 sprendimo, kuriuo teismas atmetė bendrovės skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros atsisakymo atlikti pakartotinį Kuršių marių vandens būklės vertinimą, išvadomis, pateikė apeliacinį skundą. Bendrovė laikosi pozicijos, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatskleidus bylos esmės, todėl liko neatsakyta į esminius skundo argumentus, o tai lėmė neteisėto, nepagrįsto, nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams prieštaraujančio sprendimo priėmimą. Be kitų argumentų, bendrovė nurodė ir tai, kad Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas ir jame padarytos išvados tėra tarpinis sprendimas, nesukeliantis teisinių pasekmių Bendrovei ir (ar) neturintis jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms. Darydamas tokią išvadą, Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino galiojantį teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, o būtent tai, kad: (i) Neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas buvo atliktas Bendrovės prašymu (iniciatyva), šiai siekiant inicijuoti aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procesą pagal Tvarkos aprašą, kuris laikytinas savarankiška administracine procedūra; (ii) administracinė procedūra dėl reikšmingo neigiamo poveikio nustatymo, o tuo pačiu aplinkos atkūrimo priemonių patvirtinimo yra savarankiška ir privaloma procedūra, kurią turi teisę ir pareigą inicijuoti bet kuris fizinis ir (ar) juridinis asmuo, sukėlęs taršos incidentą ir (ar) padaręs žalą gamtai (reikšmingą neigiamą poveikį).

• 2022-06-10: bendrovė pateikė Aplinkos apsaugos departamentui patikslintus aplinkos atkūrimo priemonių planus

AB “Grigeo Klaipėda” pateikė Aplinkos apsaugos departamentui patikslintą aplinkos atkūrimo priemonės – Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo, pastatant valymo įrenginius – planą ir patikslintą aplinkos atkūrimo priemonės – Nendrių pjovimo – planą bei prašo jiems pritarti bei priimti privalomąjį nurodymą dėl šių aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo.

• 2022-05-19: Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė bendrovės skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros atsisakymo atlikti pakartotinį Kuršių marių vandens būklės vertinimą

Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo turinys patvirtina, kad Aplinkos apsaugos gentūra, atlikdama Kuršių marių vandens būklės vertinimą, šiame dokumente užfiksavo tam tikras faktines aplinkybes. Vertinimo išvadose nėra suformuluota privalomojo pobūdžio priemonių bendrovei. Vien tik faktinių aplinkybių konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai, jog vertinimo išvada yra administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme, todėl esą vertinimas nesukėlė pasekmių bendrovei.

• 2022-05-11: Aplinkos apsaugos departamentas nepritarė aplinkos atkūrimo priemonių planams

Aplinkos apsaugos departamentas nepritarė 2022-03-29 teiktiems aplinkos atkūrimo priemonių planams ir pateikė savo bei atsakingų institucijų – Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pastabas bei siūlymus dėl planų rengimo ir aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo.

• 2022-05-02: Klaipėdos miesto savivaldybė, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį

Trišalė bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Grigeo Klaipėda“, kurioje šalys susitarė parengti ir įgyvendinti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybų ir eksploatavimo programą.

Pagal pasirašytą sutartį, jei Aplinkos apsaugos departamentas pritars aplinkos atkūrimo priemonių planui, bendrovė finansuos AB „Klaipėdos vanduo“ valdomų paviršinių nuotekų tinklų išleistuvų Nr. 7 ir Nr. 8 modernizavimą. Paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos yra būtina modernizuoti, pasirinkti atsižvelgiant į AB „Klaipėdos vanduo“ poziciją, pagal kurią nuotekų baseinai Nr. 7 ir Nr. 8 yra vieni didžiausių tiek bendrai savo plotais, tiek juose esančių dangų, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių) plotais. Todėl per šių baseinų išleistuvus išleidžiamų teršalų kiekiai yra vieni didžiausių, lyginant su kitais baseinais, kuriuose dar nepastatyti valymo įrenginiai. Aplinkosauginiu požiūriu, yra tikslinga (būtina) taršą mažinti ten, kur jos susidaro daugiausia.

• 2022-04-28: Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sutinka sudaryti bendradarbiavimo sutartį

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė trišalei bendradarbiavimo sutarčiai tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ dėl labiausiai apkrautų miesto paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos.

Susitarimas leis Klaipėdos mieste pastatyti valymo įrenginius, išvalančius daugiau nei 30 % miesto paviršinių nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentui  patvirtinus siūlomą programą, AB „Grigeo Klaipėda“ įsipareigos padengti visas su projektavimo ir statybos darbais susijusias išlaidas.

• 2022-03-29: Bendrovė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydama patvirtinti patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą

Bendrovė, atsižvelgusi į Aplinkos apsaugos departamento anksčiau išsakytas pastabas, pateikė patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį numatyta įgyvendinti dvi aplinkos atkūrimo priemones: nendrynų pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą, pastatant valymo įrenginius, priemonės parengimo. Pastarąją aplinkos atkūrimo priemonę įgyvendinti pasiūlė atsakingos aplinkosaugos institucijos. Aplinkos apsaugos departamentas informuotas, kad siekiant įgyvendinti pastarąją aplinkos atkūrimo priemonę, ketinama pasirašyti trišalę sutartį tarp Bendrovės, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės.

• 2022-03-01: dėl informavimo apie teismo sprendimus – pažeidimų nenustatyta

Šiaulių apygardos teismas, atlikęs organizacinės veiklos patikrinimą, kai informacija žiniasklaidos priemonėms apie pirmo teismo posėdžio datą buvo pateikta dviem paroms anksčiau nei apie priimtus sprendimus informuojami proceso dalyviai, savo veiklos pažeidimų nenustatė.

Teismas informavo, kad informacija apie sprendimus buvo išsiųsta per dvi paras nuo jų priėmimo, o informacija žiniasklaidos atstovams buvo teikiama telefonu pagal gautas užklausas. Todėl teismas nemato teisinio pagrindo atlikti tikslinį šių veiksmų patikrinimą.

Atsisakymas toliau tirti šį atvejį: čia.

• 2022-02-28: prokuratūros sprendimas netirti duomenų nutekinimo skundžiamas teismui

AB „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantys teisininkai su skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydami ištirti aplinkybes, dėl kurių šių metų pradžioje nevieši ikiteisminio tyrimo duomenys buvo perduoti byloje jokio statuso neturinčiam asmeniui.

Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme 2022 m. sausio 18 dieną buvo gautas vieno advokato prašymas pateikti jam kaltinamąjį aktą el. paštu.

•  2022-02-21: prokurorai atsisako tirti ikiteisminio tyrimo medžiagos nutekinimą ir paviešinimą

Klaipėdos apygardos prokuratūra informavo bendrovę, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neviešų baudžiamosios bylos  duomenų nutekinimo.

Prokuratūros teigimu, patikrinimo metu nenustatyta Baudžiamojo kodekso reglamentuojamų nusikalstamų veikų požymių. Taip pat nenustatyta, kad nesusiję su šia byla asmenys būtų turėję prieigą prie bylos medžiagos.

Tačiau atskleidžiama, kad žiniasklaidoje paviešintas bylos kaltinamasis aktas, Šiaulių apygardos teismo sprendimu, 2022-01-18 buvo pateiktas pašaliniam asmeniui.

Sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: čia.

• 2022-02-18: pateikiamas papildytas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neviešų bylos duomenų nutekinimo

AB „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantys teisininkai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą dėl nutekintų neviešų ikiteisminio tyrimo duomenų.

Atsakingų institucijų prašoma įvertinti, ar nebuvo padaryti Baudžiamajame kodekse reglamentuoti nusikalstami veiksmai, taip pat nustatyti, ar pačiame pradiniame teismo etape nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

• 2022-02-18: prašoma atlikti organizacinės veiklos patikrinimą dėl šalių neinformavimo

AB „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantys teisininkai paprašė Šiaulių apygardos teismo atlikti organizacinės veiklos patikrinimą dėl galimai pažeistų teisės aktų reikalavimų teikiant informaciją žiniasklaidos priemonėms anksčiau nei apie priimtus sprendimus informuojami proceso dalyviai.

Šiaulių apygardos teismas apie pirmo teismo posėdžio datą proceso šalis informavo praėjus dviem paroms po to, kai ši informacija buvo paskelbta viešai.

• 2022-02-15: viešai paskelbiama pirmo posėdžio data, bendrovė neinformuojama

Šiaulių apygardos teismas informuoja žiniasklaidą, kad pirmasis teismo posėdis baudžiamojoje byloje planuojamas 2022-04-15. Į pirmąjį teisiamąjį posėdį šaukiami kaltinamieji ir jų gynėjai, valstybinis kaltintojas, civilinio ieškovo – Aplinkos apsaugos departamento – atstovas.

Pranešimas apie pirmo posėdžio datą bendrovei įteikiamas po dviejų parų nuo žiniasklaidos priemonių informavimo – 2022-02-17.

Teismo informacija apie pirmo posėdžio datą: čia.

• 2022-02-14: toliau viešinama nutekinta ikiteisminio tyrimo medžiaga

Žiniasklaida paskelbė antrąją publikaciją, paremtą nutekintais neviešais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Publikacijoje aptariamos neviešame kaltinamajame akte nurodytos galimos taršos aplinkybės, bendrovės ir jos atstovų veiksmai, reakcija paskelbus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Nutekintais duomenimis paremta antroji publikacija: čia.

• 2022-02-08: kreipiamasi į teisėsaugą dėl bylos duomenų nutekinimo

AB „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantys teisininkai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, Generalinę prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą, prašydami suteikti informaciją dėl prokuratūros ar teismo sprendimo suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie neviešų bylos duomenų ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to.

Ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas iki pirmo teismo posėdžio gali būti laikomas teisėtu tik tuomet, jei tokį leidimą būtų davęs prokuroras ar teismas.

• 2022-02-07: viešai paskelbta nutekinta baudžiamosios bylos medžiaga

Žiniasklaidoje pasirodė pirmoji publikacija, paremta nevieša ikiteisminio tyrimo medžiaga. Publikacijoje atskleidžiami slaptais tyrimo veiksmais surinkti duomenys apie privatų asmenų gyvenimą, atliktus procesinius veiksmus, tyrimus, paskelbtos kaltinimo formuluotės.

Paviešinti duomenys, kuriuos valstybė turėjo pareigą apsaugoti iki pirmojo teismo posėdžio, sudaro apie 300 lapų bylos medžiagos. Todėl duomenys pateikti selektyviai, išryškinant kaltinamosios pusės galimų nusikalstamų veikų aspektus.

Nutekintais duomenimis paremta publikacija: čia.

• 2022-01-18: neskelbtina baudžiamosios bylos medžiaga perduota pašaliniam asmeniui

Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą el. paštu perduoti neskelbtiną ikiteisminio tyrimo medžiaga – baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, šių duomenų paprašiusiam Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos atstovui (advokatui). Pastarasis informavo teismą apie ketinimą rengti civilinį ieškinį. Šio pagrindo teismui pakako, kad neskelbtini bylos duomenys būtų pateikti jokio procesinio statuso byloje neturinčiam asmeniui.

Baudžiamojo proceso kodeksas nustato baigtinį proceso dalyvių sąrašą, kurie turi teisę susipažinti su neišnagrinėtos bylos medžiaga. Neviešą informaciją gavęs advokatas į šį sąrašą nepatenka. Jam ar jo atstovaujamiems asmenims iki šiol byloje nėra suteiktas joks statusas.

•  2022-01-11: bylos nagrinėjimas perduotas Šiaulių apygardos teismui

Išspręsti bylos teismingumo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo Klaipėdos apygardos teismas prašė siekdamas pašalinti galimas abejones dėl nepriklausomumo, nes kaltinimai šioje byloje yra pareikšti Klaipėdos apygardos teisme dirbančios teisėjos giminaičio – tėvo šeimos nariui.

Išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dauguma proceso dalyvių gyvena Klaipėdos mieste ir rajone, kad procesas nebūtų pernelyg nutolęs nuo daugumos jo dalyvių gyvenamųjų vietų, nutarė bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Informacija apie priimtą sprendimą: čia.

• 2022-01-06: pateikta pirmoji teršalų išėmimo iš gamtinės aplinkos/aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo ataskaita

AB „Grigeo Klaipėda“ pateikė Aplinkos apsaugos departamentui detalų 2021-11-22 – 2021-11-26 nendrių pjovimo ir panaudojimo (utilizavimo) eigos aprašymą.

Nors Aplinkos apsaugos departamentas nepritarė nendrių pjovimo planui, motyvuodamas tuo, kad ši priemonė gali būti laikoma papildoma, bet ne pagrindine aplinkos atkūrimo priemone, tačiau kadangi toks sprendimas nėra numatytas šalies teisės aktuose ir iš esmės prieštarauja tarptautinei praktikai bei reguliavimui, nendrių pjovimas pradėtas įgyvendinti ataskaitoje nurodytoje vietovėje.

Per šį laikotarpį pašalinta 15,491 tonos sausos nendrių biomasės. Tokiu būdu iš Kuršių marių ekosistemos su nendrėmis pašalinta: 0,07 tonos azoto, 0,02 tonos fosforo ir 18,2 tonos BDS7 medžiagos.

• 2021-12-31: prokuratūra perduoda bylą teismui

Atlikusi papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal proceso dalyvių prašymus, Klaipėdos apylinkės prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmų, padariusių galimą žalą Kuršių marių vandens būklei. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros pranešimas: čia.

• 2021-11-16: teikiamas atnaujintas aplinkos atkūrimo priemonės planas

AB „Grigeo Klaipėda“ pateikė patikslintą aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimo priemonės – planą Aplinkos apsaugos departamentui ir informavo, kad vadovaujantis išankstiniu pritarimu šiai priemonei, pradės savanoriškai atlyginti galimai gamtai padarytą žalą, išimdama iš gamtinės aplinkos inkriminuojamus teršalus.

Bendrovė taip pat informavo apie tai, kad pradėtas šios priemonės taikymas nereiškia, jog nebus įgyvendinamos kitos, papildomos aplinkos atkūrimo priemonės.

• 2021-10-05: bendrovės pateiktas aplinkos atkūrimo priemonių planas – atmetamas

Aplinkos apsaugos departamentas pareiškė nepritariantis AB „Grigeo Klaipėda“ parengtam aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimo priemonės planui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad nendrių pjovimas kaip pagrindinė ir vienintelė priemonė aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, kad bus pasiektas Kuršių marių vandens būklės pagerinimas per 1 klasę.

Aplinkos apsaugos departamento sprendimas: čia.

• 2021-09-28: bendrovė pateikė aplinkos atkūrimo priemonių planą

AB „Grigeo Klaipėda“, vadovaudamasi Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 patvirtinto Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimais, parinko aplinkos atkūrimo priemonę ir parengė jos įgyvendinimo planą, susijusį su padarytos žalos paviršinio vandens ekologinei, cheminei ir kiekybinei būklei ir ekologiniam potencialui ištaisymo būdais.

Bendrovė įsipareigojo pagal 2021-07-08 su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija sudarytą bendradarbiavimo sutartį, Kuršių Nerijos nacionaliniame parke ir Lūžijos botaniniame draustinyje išpjauti ir pašalinti 4528,33 tonų nendrių biomasės.

Plano tikslas yra iš Kuršių marių pašalinti AAD civiliniame ieškinyje nurodytą Bendrovės nuotekose 2012-01-01 – 2020-01-07 laikotarpiu, galimai išleistose į Kuršių marias, buvusį teršalų kiekį.

• 2021-08-31: prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą dėl AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmų. Įtarimai pareikšti juridiniam asmeniui ir 14-ai fizinių asmenų – esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams.

Aplinkos apsaugos departamento pateiktas civilinis ieškinys dėl gamtai padarytos turtinės žalos atlyginimo AB „Grigeo Klaipėda“ baudžiamojoje byloje viršija 48 milijonus eurų.

Pranešimas apie užbaigtą ikiteisminį tyrimą: čia.

• 2021-08-27: bendrovė skundžia teismui atsisakymą atlikti pakartotinį Kuršių marių vandens būklės vertinimą

• 2021-07-09: Kuršių marių vandens būklės pakartotinį vertinimą atlikti atsisakoma

Nurodoma, kad pakartotinis vertinimas, nesant teisinio pagrindo, atliekamas nebus.

Aplinkos apsaugos agentūros atsakymas: čia.

• 2021-06-17: pasiūlyta nendrių pjovimą pripažinti tinkama aplinkos atkūrimo priemone

Atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje nurodytą teršalų kiekį, AB „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į šią instituciją prašydama pripažinti nendrių pjovimą tinkama aplinkos atkūrimo priemone. Po išankstinio pripažinimo, bendrovė kartu su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija įsipareigoja parengti detalų priemonės įgyvendinimo planą, kurį įgyvendinus būtų išpjauta 4528,33 tonų sausos nendrių biomasės Kuršių marių pakrantėje.

Bendrovės skaičiavimu, siekiant pašalinti Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotą teršalų kiekį, pjautinų nendrių plotas turėtų sudaryti apie 1200 ha, iš kurio bus galima pašalinti 4528,33 tonų nendrių biomasės. Projektą įsipareigojama įgyvendinti per 4 metus.

• 2021-06-09: prašoma atlikti pakartotinį Kuršių marių vandens būklės vertinimą

AB „Grigeo Klaipėda“, atsižvelgdama į naujus tarptautinių ekspertų duomenis, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama priimti sprendimą dėl pakartotinio bendrovės iš dalies išvalytų nuotekų išleidimo į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, kuriuo nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimą.

Tokį sprendimą priimti prašoma dėl akivaizdžių neatitikimų ekspertiniuose vertinimuose, neteikiamos informacijos apie Aplinkos apsaugos agentūros specialistų atliktą vertinimą, kurio duomenimis remiamasi atliekant ikiteisminį tyrimą.

Bendrovė taip pat prašo atlikus pakartotinį vertinimą surengti ekspertų diskusiją dėl akivaizdžių prieštaravimų pašalinimo.

• 2021-05-25: tarptautiniai ekspertai teikia naujus duomenis

Įvertinę Aplinkos apsaugos agentūros argumentaciją, išdėstytą 2021-01-29 rašte, tarptautiniai ekspertai atlikę pakartotinius ir papildomus tyrimo veiksmus nustatė, kad institucijos nustatyta „bloga“ Kuršių marių vandens būklė šalia AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo atitinka per Kuršių marias tekantiems vandenims būdingus natūralius svyravimus šiltaisiais mėnesiais ir kad druskingumo svyravimai lemia institucijos nustatytą klasifikaciją.

Ekspertai pateikė išvadą, kad bendrovė savo veiksmais negalėjo padaryti reikšmingos įtakos Kuršių marių vandens būklei, ją lemiant kitiems esminiams faktoriams.

• 2021-04-02: informaciją suteikti atsisakoma, neteikiamas nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių

Aplinkos apsaugos departamentas, atsakydamas į bendrovės 2021-03-02 kreipimąsi, nurodė, kad aplinkos atkūrimo priemonės bus svarstomos tik tuomet, kai jos atitiks formalius Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 patvirtinto Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Neišpildžius jų – teikti privalomąjį nurodymą nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pasiūlyta dėl ikiteisminio tyrimo duomenų – informacijos apie Kuršių marių vandens būklės vertinimą ir galimą bendrovės padarytą žalą kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą. Atsisakyta ir svarstyti civilinio ieškinio atsisakymo klausimą.

Aplinkos apsaugos departamento atsakymas: čia.

• 2021-03-02: Bendrovė prašo suteikti informaciją apie Kuršių marių būklės vertinimą

AB „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama pateikti jos veiksmais padaryto neigiamo poveikio Kuršių marių būklei vertinimą, duomenis apie padarytos žalos faktą, mastą ir priežastinį ryšį. Iki šiol tokie duomenys bendrovei nebuvo suteikti, o ekspertų surinkti duomenys ir išvados – atmesti kaip netinkami.

Taip pat, remiantis tarptautine praktika, prašoma kaip galima greičiau skirti Bendrovei privalomąjį nurodymą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo.

AB „Grigeo Klaipėda“ kreipimasis: čia.

• 2021-01-29: atmetamas pasiūlymas surengti ekspertų diskusiją

Aplinkos apsaugos agentūra informavo bendrovę, jog nesutinka su tarptautinių ekspertų vertinimu ir pabrėžė, jog jos specialistų atliktas Kuršių marių vandens būklės pablogėjimo vertinimas yra atliktas tinkamai.

Institucijos tvirtinimu, atlikti ekspertiniai vertinimai negali būti lyginami, kadangi tiriami buvo skirtingi objektai, pasinaudota skirtingomis metodikomis.

Aplinkos apsaugos agentūros atsakymas: čia.

• 2021-01-29: Aplinkos apsaugos departamentas atsisako patvirtinti aplinkos atkūrimo priemones

AB „Grigeo Klaipėda“ informuojama, kad 2020-11-17 jos pasiūlytas aplinkos atkūrimo planas ir priemonės – neatitinka formalių 2006 m. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Taip pat atsisako svarstyti Bendrovės pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, nesant tam teisinio pagrindo.

Aplinkos apsaugos departamento atsakymas: čia.

• 2021-01-26: Bendrovei pateikiamas Aplinkos apsaugos departamento patikslintas ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra Bendrovei pateikė 2021-01-22 Aplinkos apsaugos departamento patikslintą civilinį ieškinį dėl 48 257 676,57 eurų dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vandens telkiniui (Kuršių marioms) padaryta žala apskaičiuota taikant bendro pobūdžio matematinę formulę, nurodytą 2002-09-09 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintoje Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje.

• 2021-01-11: dėl prieštaravimų tarp ekspertinių vertinimų – siūloma surengti ekspertų diskusiją

AB „Grigeo Klaipėda“ dėl Aplinkos apsaugos departamento nenuoseklumo teikiant informaciją apie Kuršių marių vandens būklei padarytą žalą, taip pat tarptautiniams ekspertams nustačius, jog dėl bendrovės veiksmų negalėjo būti pabloginta Kuršių marių vandens būklė, o taip pat ir prokuratūrai išreiškus abejones dėl Aplinkos apsaugos agentūros kompetencijos atlikti gamtai padarytos žalos nustatymo tyrimą, pasiūlė Aplinkos apsaugos departamentui pašalinti tarp institucijų ir ekspertų įsivyravusias abejones ir surengti viešą ekspertų diskusiją.

• 2020-12-20: suorganizuotas TIG ataskaitos pristatymas ir aptarimas,

Suorganizuotoje diskusijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento atsakingi asmenys, o taip pat mokslinės (akademinės) bendruomenės atstovai.

• 2020-11-23: pradėti naujų nuotekų tinklų statybos darbai

Numatyta nutiesti naują nuotekų transportavimo trasą ir sujungti Dumpius su AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykla.

Nuotekų tinklų statybos sprendimai, numatyti techniniame projekte, suderinti su atsakingomis institucijomis, o statybos leidimą išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Tam, kad įrenginiai Dumpiuose galėtų pradėti pilnai veikti, veiklos įteisinimui reikalingas Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas bei sudaryta ilgalaikė nuotekų tvarkymo sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“.

•  2020-11-17: pasiūlytas aplinkos atkūrimo planas ir taikos sutartis

Remdamasi tarptautine praktika ir tarptautinių ekspertų išvadomis, AB „Grigeo Klaipėda“ Aplinkos apsaugos departamentui pasiūlė aplinkos atkūrimo priemones ir planą, taip pat pateikė prašymą sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo.

Bendrovė pasiūlė ekologinį poveikį kompensuoti reikšmingomis investicijomis į pažangiausius technologinius įrenginius, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas atitinkantį šlapžemių atkūrimą ir kūrimą, įgyvendinti Akmenos-Danės upėje bei intakuose įrengtų užtvankų demontavimą, tęsti pradėtą finansuojamą bendradarbiavimą su taršos srityje efektyvių sprendimų ieškančiais mokslininkais, taip pat įgyvendinti Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane nustatytas priemones.

• 2020-11-10: baigiamas prokuratūros inicijuotas aplinkai padarytos žalos tyrimas

Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto mokslininkai užbaigė Klaipėdos apygardos prokuratūros inicijuotą ekspertinį aplinkai galimai padarytos žalos tyrimą.

Prokuratūrai pateiktose išvadose teigiama, jog identifikuoti ir apčiuopti AB „Grigeo Klaipėda“ galimą Kuršių marių vandens kokybės pabloginimą yra sudėtinga. Lyginant numanomą Bendrovės leistų nuotekų įtaką vandens būklei su Nemunu atnešamais azoto ir fosforo kiekiais, Bendrovės poveikis yra santykinai mažas, kad galėtų turėti įtakos Kuršių marių ir Baltijos jūros ekosistemai. Tačiau bet koks papildomas teršimas maistmedžiagėmis neprisideda prie geresnės aplinkos būklės.

• 2020-10-28: užbaigtas tarptautinių ekspertų tyrimas

Ištyrę galimą AB „Grigeo Klaipėda“ poveikį aplinkai 2012-2019 m. laikotarpiu, tarptautiniai TIG ekspertai pateiktoje ataskaitoje „Žalos Kuršių marių aplinkai vertinimas“ teigia, kad net blogiausio scenarijaus atveju, teoriškai modeliuojant, kad nevaloma 85 proc. AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų̨, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos neviršijo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekoms taikomas leistinas ribines vertes.

Rezultatai, gauti panaudojus hidrodinaminį modelį siekiant nustatyti poveikį, kuris galėtų būti padarytas Kuršių marių vandens kokybei taikant blogiausią scenarijų (85 proc. nevalytų nuotekų) ir geriausią scenarijų, rodo, kad:

1. pačių Kuršių marių vandens kokybei bendrovės biologiškai nevalytų nuotekų leidimas nepadarė poveikio. Kuršių marių vandens kokybę lemia Nemunas ir jūros vandens iš Klaipėdos sąsiaurio įtekėjimas. Tai reiškia, kad Kuršių marių biotos bendrijoms leistos nevalytos nuotekos poveikio nepadarė;
2. bendrojo fosforo ir bendrojo azoto koncentracijai Klaipėdos sąsiauryje nevalytų nuotekų leidimas (blogiausias scenarijus), palyginti su geriausiu scenarijumi, poveikio nepadarė;
3. deguonies koncentracijai Klaipėdos sąsiaurio priedugnio sluoksniuose Bendrovės leistos nevalytos nuotekos poveikio nepadarė;
4. Klaipėdos sąsiaurio paviršiniams vandens sluoksniams nevalytų nuotekų leidimas galėjo turėti tam tikrą poveikį deguonies koncentracijai, bet ribotoje teritorijoje ir vertinant blogiausią scenarijų. Vertinant vidutinius metinius duomenis, judant nuo išleistuvo link uosto zonos, poveikis dėl deguonies koncentracijos greitai mažėjo. Vidutiniškai, vertinant blogiausią scenarijų, didžiausias deguonies koncentracijos sumažėjimas apskaičiuotas teritorijoje prie pat išleistuvo ir didžiausias sumažėjimas siekia 1,6 mg/L nuo vidutinės 10,4 mg/L deguonies koncentracijos kuri įprastai fiksuojama uosto teritorijoje, t. y. daugiausia deguonies kiekis galėjo sumažėti 16,6 proc.;
5. atsižvelgiant į tai, kad trofinę sistemos būklę lemia bendrojo fosforo rodikliai ir kad modeliavimo rezultatai nepademonstravo jokio bendrovės nevalytų nuotekų leidimo poveikio, TIG daro išvadą, kad trofinei sistemos (Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio) būklei bendrovės nuotekų leidimas poveikio nepadarė.

TIG galutinės ataskaitos pristatymo skaidrės: čia.

• 2020-08-26: užbaigtas šalies ekspertų tyrimas dėl Bendrovės nuotekų valymo įrenginių techninių pajėgumų

Be iš anksto suplanuotų objektų analizės ir lankymo, tyrimo metu taip pat buvo nagrinėta AB „Grigeo Klaipėda“ darbuotojų vidinio susirašinėjimo medžiaga, kratos metu išimti dokumentai, nuotekų valykloje veikusio kompiuterio duomenys, įmonės darbuotojų apklausų protokolai.

Tyrimas atliktas 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu.

• 2020-07-17: Bendrovei pateikiamas Aplinkos apsaugos departamento ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra Bendrovei pateikė 2020-03-03 Aplinkos apsaugos departamento pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 982 184 eurų dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vandens telkiniui (Kuršių marioms) padaryta žala apskaičiuota taikant bendro pobūdžio matematinę formulę, nurodytą 2002-09-09 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintoje Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje.

• 2020-06-26: pateiktas Kuršių marių būklės įvertinimas

Aplinkos apsaugos departamentas raštu Bendrovei pateikė Aplinkos apsaugos agentūros atliktą paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą ir nurodė, kad šiuo raštu taip pat prašoma Bendrovės pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą dėl pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių panaudojimo.

Aplinkos apsaugos departamento raštas: čia.

• 2020-06-30: AB „Grigeo Klaipėda“ mokslo tyrimams taršos srityje skyrė 0,5 mln. eurų

Klaipėdos universitetui skirta tikslinė 500 tūkst. eurų parama aplinkos taršos mažinimo sprendimų kūrimui Klaipėdos regione ir aplinkosaugos specialistų rengimui.

Vadovaujantis sutarties sąlygomis, ketinama vykdyti penkerių metų trukmės aplinkosauginių veiksmų programą, orientuotą į ilgalaikės vertės kūrimą. Sutarta dėl trijų programų plėtojimo. Pirmoji – aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste. Antroji – pažangiųjų valymo technologijų taikymas sulaikant ir šalinant pavojingus organinius mikroteršalus miesto nuotekų valymo įrenginiuose. Trečioji – paramos teikimas bakalauro ir magistrantūros studijų projektams rengiant baigiamuosius darbus.

• 2020-05-11: atliktas Kuršių marių vandens ekologinio potencialo ir cheminės būklės blogėjimo vertinimas

Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi monitoringo duomenimis grįstą vertinimą, pateikė išvadą, kad 2017-2019 m. Kuršių marių ekologinė būklė suprastėjo per vieną klasę, o AB „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų kiekis šiems pokyčiams laikytinas reikšmingu.

Aplinkos atkūrimo galimybės, institucijos vertinimu, yra ribotos ir galimos tik taikant brangiai kainuojančias technines priemones.

Aplinkos apsaugos agentūros vertinimas: čia.

• 2020-05-07: prokuratūra inicijuoja aplinkai (gamtos elementams) padarytos žalos gamtos elementui ekspertinį tyrimą

Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į du Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto mokslininkus, pateikdama jiems su taršos incidentu susijusius duomenis ir pateikdama klausimus, galinčius padėti įvertinti aplinkai padarytą žalą.

Nuotekų sklaidai įvertinti ir jų paplitimui nustatyti buvo taikytas matematinio modeliavimo metodas. Metodas ne kartą naudotas vykdant Kuršių marių, Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto tyrimus. Atsakymai į užduotus klausimus buvo parengti naudojantis norminiais dokumentais ir moksline literatūra.

• 2020-04-21: pradedamas šalies ekspertų tyrimas dėl AB „Grigeo Klaipėda” nuotekų valymo įrenginių pajėgumų

Klaipėdos apygardos prokuratūros pavedimu pradedamas bendrovės nuotekų valymo įrenginių, esančių Dumpiuose, pajėgumo tyrimas, jį pavedant atlikti specialių žinių turintiems ekologams ir nuotekų valymo technologams.

Tyrime dalyvauja trys ekspertai, turintys ekspertines kompetencijas aplinkosaugos, vandentvarkos objektų projektų, nuotekų valymo ir vandens gerinimo srityje. Ekspertinio vertinimo metu numatyta vykti į AB „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų valymo įrenginius (Dumpių kaime) ir gamybines patalpas (Nemuno g. 2, Klaipėda), kurių metu suplanuota apžiūrėti įrenginius, fiksuoti esamą padėtį, susipažinta su įranga ir vietos situacija.

• 2020-04-10: tyrimą pradeda tarptautiniai ekspertai

Šalies institucijoms nepalaikant prašymo inicijuoti tarptautinių ekspertų tyrimą, Kuršių marių vandens būklei padarytos žalos nustatymui bei apskaičiavimui AB „Grigeo Klaipėda“ iniciavo tarptautinių ekspertų atranką, kurią laimėjo JAV ir Italijos bendrovių, teikiančių konsultacines paslaugas aplinkosaugos srityje, grupė. Į jos sudėtį įeina TIG Environmental (pagrindinis specialistas dr. Carlo Monti), Veritas Economic Consulting (specialistai Tim Negley ir Dennis Farley) ir Hidrodata S.p.A (specialistas Luca Dutto).

TIG Environmental kompetencija: http://intell-group.com/2019/index_environmental.html
Veritas Economic Consulting kompetencija: http://veritaseconomics.com/
Hidrodata S.p.A kompetencija: https://www.hydrodata.it/en/

• 2020-03-10: Iš dalies tenkintas prašymas atlikti gamtai padarytos žalos tyrimą

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutarimu iš dalies tenkino Bendrovės prašymą atlikti gamtai padarytos žalos tyrimą, pavedė jį atlikti specialių žinių turintiems ekologams ir nuotekų valymo technologams (o ne Aplinkos apsaugos agentūrai, kaip buvo prašyta). Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu tenkino Bendrovės prašymą atlikti gamtai padarytos žalos tyrimą prašyme nurodytus klausimus įtraukiant į tyrimo apimtį ir tyrimą pavedant atlikti specialių žinių turintiems ekologams ir nuotekų valymo technologams.

• 2020-02-21: AB „Grigeo Klaipėda“ prašo atlikti galimos žalos gamtai tyrimą

Bendrovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą prašydama atlikti gamtai padarytos žalos tyrimą, pavedant jį atlikti Aplinkos apsaugos agentūrai.

• 2020-02-07: AB „Grigeo Klaipėda“ siūlo pasitelkti tarptautinius ekspertus

Bendrovė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą bei Aplinkos ministeriją siūlydama pasitelkti tarptautinius ekspertus nustatyti žalą aplinkai bei atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, vadovaujantis Europos Sąjungos taikytinų direktyvų nustatytais reikalavimais.

Gamtosaugininkai Lietuvoje žalos dydžiui apskaičiuoti vis dar taiko nuo 2002 metų oficialiai galiojančią, 1983 metais SSRS galiojusia metodika grindžiamą, Aplinkos ministro patvirtintą Metodiką. Šiame dokumente žalos dydis apskaičiuojamas taikant tik teorines matematines formules.

Teismai vis dažniau vadovaujasi Europos Sąjungos bendrą politiką šioje srityje atspindinčia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). Šia Direktyva siekiama įpareigoti ES valstybių aplinkosaugininkus užtikrinti, kad žala gamtai būtų nustatyta realiai ir ji būtų atlyginama natūra, tiesioginėmis ar netiesioginėmis priemonėmis atkuriant gamtos elemento padėtį į pirminę būklę.

Lietuvoje aplinkosaugininkai šių aplinkos atkūrimo priemonių patys netaiko ir nereikalauja to iš pažeidėjo. Į tai atkreipė dėmesį Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nurodydama, kad toks žalos apskaičiavimas, koks yra atliekamas Lietuvoje, yra būdingas tik postsovietinėse valstybėse (Rytų Europoje, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje).

Lietuvoje veikianti aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika: čia.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB: čia.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB komentaras: čia.

• 2020-02-05: AB „Grigeo Klaipėda“ prašo parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą

AB „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą.

Šio dokumento parengimo tvarką reglamentuoja Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu. Tvarkos apraše numatyti padarytos žalos paviršinio vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui ištaisymo būdai, atkuriant pirminę aplinkos būklę.

Kaip numatyta, žala vandeniu ištaisoma pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį. Aplinkos apsaugos departamentas turi pareigą nustatyti žalą aplinkai ir atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą. Aplinkos apsaugos departamentas taip pat turi pareigą nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos.

AB „Grigeo Klaipėda“ raštas: čia.

• 2020-01-24: Paskelbti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atlikto tyrimo duomenys apie atliktą tyrimą Dėl Kuršių marių žuvų taršos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, 2012-2019 m.

Per visą laikotarpį sunkiųjų metalų normos nebuvo viršytos nė karto. Tirti mėginiai atitinka Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytus reikalavimus: didžiausias leidžiamas švino kiekis žuvų mėsoje – 0,3 mg/kg, kadmio kiekis – 0,05 mg/kr, gyvsidabrio kiekis – 0, 5 mg/kg.

Tačiau teršalų, kurių AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekos savo biocheminėje sudėtyje neturėjo, kiekis buvo viršytas kelis kartus: 2015 metais strimelės, Baltijos silkės tyrimo metu nustatytas Dioksinų ir dioksinų tipo PCB normos viršijimas – leidžiama koncentracija 6, 5 pg/g, nustatyta 8, 45 pg/g; 2017 metais Baltijos menkių tyrimo metu nustatytas a) PCB normos viršijimas – leidžiama koncentracija 184 ng/g, nustatyta 287 ng/g ir b) Dioksinių ir Dioksinų tipo PCB normos viršijimas – leidžiama norma 39, 85 ng/g, nustatyta – 57, 75 ng/g.

VMVT duomenys patvirtina, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekos, kurios buvo leidžiamos į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių, neturėjo jokios neigiamos įtakos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje sugautoms žuvims, kurios skirtos vartoti žmonėms.

VMVT ataskaita: čia.

• 2020-01-23: Aplinkos apsaugos agentūra – AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekos tesudaro 1/1000 Nemunu atnešamo vandens

Oficialioje paskyroje socialiniuose tinkluose Aplinkos apsaugos agentūra išplatina pranešimą, kuriuo teigia, kad AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvas, į kurį buvo prijungtas AB „Grigeo Klaipėda“ vamzdis, yra vienas iš daugelio išleistuvų, kuriuos sudėjus gaunama viena tūkstantoji į Kuršių marias patenkančio vandens dalis.

Institucijos tvirtinimu, iš valymo įrenginių patenkančios nuotekos sudaro vos vieną tūkstantąją Nemuno atnešamo vandens dalį. O prastą Kuršių marių būklę būtent ir lemia ilgalaikė taršos apkrova iš žemės ūkio paskirties laukų, Nemunu atkeliaujanti tarptautinė tarša, ir cheminės medžiagos iš miestų cheminių valymų įrenginių, Klaipėdos uosto tarša.

Aplinkos apsaugos agentūros pranešimas: čia.

• 2020-01-16: paskelbta Kuršių marių būklės ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu apžvalga

Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė „Daugiametės Kuršių marių būklės ir tyrimų ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu apžvalgą, kurioje nurodė, kad daugiamečių (2000-2019 m.) tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu.

Vandens mėginiai bendriesiems (vandens temperatūra, druskingumas, maistingosios medžiagos) rodikliams nustatyti šioje tyrimų vietoje imami iki 10 kartų per metus (nuo vasario iki lapkričio mėn., kartą per mėnesį), specifinių teršalų vandenyje ir dugno nuosėdose analizei – 3-4 kartus per metus.

Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys 2000-2019 m. laikotarpiu parodė, kad daugiametės reikšmingos bendrojo azoto kaitos tendencijos Klaipėdos sąsiauryje ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu nėra, o centrinėje Kuršių marių dalyje azoto koncentracijos pastaraisiais metais didėja. Didesnės azoto koncentracijos susijusios su padidėjusiu Nemuno nuotėkiu (2017 m. matuotas didžiausias per 23 metų laikotarpį Nemuno debitas ir bendrojo azoto apkrovos iš Nemuno baseino).

Daugiametės Kuršių marių būklės ir tyrimų ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu apžvalga: čia.

• 2020-01-07 – 2020-01-21: atlikti nuotekų kokybės tyrimai

AB „Klaipėdos vanduo“ atliko AB „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų kokybės laboratorinius tyrimus. Nuotekų mėginiai imti Nemuno g. 2, Klaipėda mėginių paėmimo taške.

Sunkiųjų metalų koncentracijos visiškai nevalytose nuotekose neviršijo didžiausios leidžiamos koncentracijos nuotekoms išleidžiamoms į gamtinę aplinką, išskyrus cink darinius (Zn), kurių rodiklis nežymiai viršijo nustatytą normą ir negalėjo būti išleidžiamas be valymo.

Ši medžiaga į nuotekas galėjo patekti perdirbant pagrindinę AB „Grigeo Klaipėda“ žaliavą – makulatūrą, kurioje sunkiųjų metalų kiekis yra minimalus.

• 2020-01-07: priimamas sprendimas nuotekas tiesiogiai išleisti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus

AB „Grigeo Klaipėda“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė laikinąją nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nustatyti išleidžiamų gamybinių nuotekų taršos normatyvai ir kitos sąlygos.

Visų gamybinių nuotekų išleidimas perjungtas į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus. Bendrovės valymo įrenginiuose, esančiuose Dumpių kaime, pradėtas valyti tik kompostavimo aikštelių filtratas ir paviršiniai vandenys, kurie savitaka patenka į filtrato siurblinę.

Savo gamyklos teritorijoje, Nemuno g. 2, Klaipėdoje, neturėdama mechaninio ir biologinio nuotekų valymo įrengimų, bendrovė negali atlikti pirminio nuotekų valymo prieš jas atiduodant į centralizuotus nuotekų valymo tinklus, kaip reikalaujama vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ su bendrove sudaro laikinas nuotekų tvarkymo sutartis, kurios reguliariai pratęsiamos.

• 2020-01-07: paviešintas slaptas institucijų tyrimas dėl nuotekų valymo

Klaipėdos apygardos prokuratūra viešai pranešė apie 2019 m. lapkritį slapta pradėtus aktyvius tyrimo veiksmus dėl galimos taršos Kuršių mariose. Buvo įtariama, kad iš nuotekų valymo įrenginių Dumpiuose nepilnai išvalytos nuotekos buvo išleidžiamos į AB „Klaipėdos vanduo“ kolektorių, kur susimaišiusios su kitomis nuotekomis pasiekdavo Kuršių marias.

Tyrėjų manymu, galimai neteisėta veikla tęsėsi apie 8 metus. Viešai skelbta, kad gamtai padaryta žala gali siekti kelias dešimtis milijonų eurų.

Su tyrėjais informacija pasidalino dėl įtarimų sukčiavimu ir dokumentų klastojimu 2019 m. gegužę iš bendrovės atleisti ilgamečiai AB „Grigeo Klaipėda“ vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už bendrovės ūkį. Prasidėjus tyrimų veiksmams, jie pradėjo aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga ir dėl šios priežasties buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsakomybė buvo perkelta ant bendrovės, pirmą mėnesį bendrovėje dirbančio jos naujo vadovo, akcininkų ir kitų asmenų.

Nuo 2012 metų Bendrovės biologinių nuotekų įrenginių eksploatacija ir nuotekų valymo organizavimas ir kontrolė buvo priskirti bendrovės gamybos padalinio kompetencijai ir veiklai, o šiam padaliniui vadovavo Gamybos vadovas (vėliau pareigos pakeistos į gamybos direktorių). Šiose pareigose nuo 2011-05-30 iki 2019-05-17 dirbo Jonas Garalis. Jis buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų (medžiagų) savalaikį užsakymą, žaliavų (medžiagų) tikslinį panaudojimą.

Nuo 2013-06-11 iki 2019-05-17 Bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis, kuris buvo atsakingas už Bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą.

• Iki 2020-01-07: nuotekų valymo procesas

Iš AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijos (Nemuno g. 2, Klaipėda) nuotekos buvo surenkamos ir uždara spaudimine nuotekų transportavimo linija tekėjo į nuotekų valyklą Dumpių kаime.

Čia mechaniškai ir biologiškai apvalytos nuotekos buvo transportuojamos į AB „Klaipėdos vanduo“ apvalytų nuotekų kolektorių (nuotekų kamera Nr. 193). Po to, su iš AB „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis susimaišiusios AB „Grigeo Klaipėda“ apvalytos nuotekos apie 10 km uždaru kanalu ištekėdavo į Kuršių marias.