• Nuo 2020 m. pradžios, kai tik paaiškėjo taršos incidentas, AB „Grigeo Klaipėda“ viešai ir teisiniuose dokumentuose pripažino savo teisinę atsakomybę dėl į Kuršių marias išleistų biologiškai iš dalies valytų nuotekų

Biologinio valymo tikslas – pasitelkus aktyviajame dumble gyvenančias bakterijas išvalyti organinės kilmės (anglies ir vandenilio junginius) medžiagas ir maistmedžiages (azotą ir fosforą). Azoto ir fosforo junginių poveikis vandens ekosistemoms priklauso nuo jų kiekio. Tam, kad valymo procesas vyktų greičiau ir efektyviau, papildomai į biologinio valymo baseiną paduodamas šiltas oras, nes bakterijos jį naudoja minėtų medžiagų oksidavimui. Net ir visai biologiškai nevalytos nuotekos natūraliai gamtoje, konkrečiu atveju Kuršių marių vandenyje oksiduojamos (natūraliai skaidosi naudodamos vandenyje ištirpusi deguonį).

• AB „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias išleistoms nuotekoms būdavo atliekamas pirminis (mechaninis) valymas ir dalinis biologinis valymas.

Ekspertų vertinimai dėl biologiškai neišvalytų nuotekų dalies skiriasi. Vieni teigia, kad jų dalis sudarė 45 proc., kiti – 70 proc. Iki šiol tebesitęsiantys nesutarimai ir ekspertinių nuomonių skirtumai lemia būtinybę pašalinti prieštaravimus, kadangi jiems išliekant negalima objektyviai nustatyti į gamtinę aplinką patekusių teršalų kiekio, kurį bendrovė įsipareigoja pašalinti taikydama veiksmingas aplinkos atkūrimo priemones.

• Kartu su bendrovės biologiškai tik iš dalies išvalytomis nuotekomis į gamtinę aplinką pateko teršalai – azotas, fosforas ir BDS7, iš kurių bendrasis azotas ir bendrasis fosforas yra nepavojingi.

Azotas ir fosforas yra vandenyje tirpios organinės kilmės maistingosios medžiagos, kurios yra būtinos kiekvienam gyvam organizmui. BDS7 – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras.  Šiuo rodikliu apibūdinamas išleidžiamų organinių medžiagų kiekis išreikštas deguonies kiekio ekvivalentu, kuris reikalingas šioms medžiagoms skaidyti natūraliomis aplinkos sąlygomis. Kai šis rodiklis nuotekose aukštas, reiškia, kad į atvirą vandens telkinį patenkančiose nuotekose yra didelis organinių medžiagų kiekis, kuris skildamas vandenyje sunaudoja jame ištirpusį deguonį, o tai gyviesiems vandens organizmams sukelia deguonies trūkumą.

Bendrovės nuotekos iš valymo įrenginių Dumpiuose patekdavo į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių, susimaišydavo (atsiskiesdavo daugiau nei 15 – 20 kartų) su AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekomis ir apie 4 valandas savitakos būdu tekėdavo daugiau nei 10 kilometrų uždaru kanalu. Tuomet patekdavo į Kuršių marias.

• Lietuvos ir užsienio mokslininkai nenustatė, jog AB „Grigeo Klaipėda“ padarė didelę žalą Kuršių marių vandens būklei, biotai ir ekosistemai.

Tokią išvadą patvirtino Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimo instituto (KUJTI) mokslininkai ir Bendrovės pasitelkti užsienio ekspertai. Aplinkosauginius ekspertinius tyrimus mokslininkai atliko pateikdami atsakymus į klausimus, kurie buvo suformuluoti atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). Klausimyną atskiru nutarimu patvirtino ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra.

KUJTI mokslininkų M. Žiliaus ir J. Mėžinės išvadoje nurodyta, kad valstybinio monitoringo duomenys atspindi integruotą skirtingų taršos šaltinių poveikį Kuršių marių būklei. Dėl šios priežasties atskirti Bendrovės indėlį į bendrą būklės pablogėjimą dėl bendrojo fosforo ir azoto yra sudėtinga. Nepaisant to, yra akivaizdu tai, kad su Bendrovės nevalytomis nuotekomis į Kuršių marias galėjo patekti 0,03-0,05 proc. bendrojo azoto ir 0,13 ir 0,16 proc. bendrojo fosforo. Toks bendrojo azoto ir fosforo kiekis yra santykinai mažas, kad galėtų turėti įtakos Kuršių marių ar Baltijos priekrantės ekosistemai.

Bendrovės pasitelkti JAV ir Italijos mokslininkai atliko inkriminuojamų teršalų išleidimo į Kuršių marias poveikio ekspertinį tyrimą ir hidrodinaminį bei vandens kokybės modeliavimą, o taip pat pateikė siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Ekspertų parengtose ataskaitose reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei, biotai ir ekosistemai nebuvo nustatytas.

Plačiau su užsienio ekspertų tyrimo pagrindinėmis išvadomis, kurios buvo pristatytos atsakingoms institucijoms, susipažinti galima čia:

• Net jei į gamtinę aplinką patektų 85 proc. biologiškai neišvalytų Bendrovės nuotekų (darant prielaidą, kad ji valė tik 15 proc. nuotekų) , jose azoto kiekis būtų 10 kartų mažesnis nei AB „Klaipėdos vanduo“ teisėtai išleistas kiekis, ir 2500 kartų mažesnis nei Nemunu atplukdomas kiekis.

Metai	AB „Klaipėdos vanduo“ (t/m.)	Bendrovė (t/m.)	Nemuno upė (t/m.)	Nemuno prietakos proc. dalis
				AB „Klaipėdos vanduo“	AB „Grigeo Klaipėda“
2012	177	11,7	32 822	0,54%	0,04%
2013	152	13,2	37 004	0,41%	0,04%
2014	151	14,0	27 397	0,55%	0,05%
2015	144	15,6	29 712	0,48%	0,05%
2016	149	15,9	46 761	0,32%	0,03%
2017	171	17,6	66 239	0,26%	0,03%
2018	135	16,3	32 214	0,42%	0,05%
2019	142	17	27 567	0,52%	0,06%
Vidurkis	153	15,2	37 465	0,41%	0,04%

• Valstybinio monitoringo duomenimis, Kuršių marių vandens būklė ties AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išleistuvu neviršijo leistinos normos

Reguliariai atliekami tyrimai (tyrimų duomenų stebėsena), monitoringo vietoje – 3B stotyje, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2020-01-01, kuriuos įgyvendino Aplinkos apsaugos agentūra, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, patvirtino, kad šioje Kuršių marių vietoje vandens būklė neviršijo leistinos taršos normatyvų, o didžiąją nurodyto laikotarpio dalį atitiko geros vandens būklės reikalavimus.

Aplinkos apsaugos agentūros 2020-01-16 paskelbtoje „Daugiametės Kuršių marių būklės ir tyrimų ties AB Klaipėdos vanduo išleistuvu apžvalgoje“ nurodyta, kad 2000-2019 metų tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu. Reikšmingos bendrojo azoto kaitos šioje vietoje nėra, o centrinėje Kuršių marių dalyje azoto koncentracijos didėja.

Stebėseną vykdanti Aplinkos apsaugos agentūra ima vandens mėginius (vandens temperatūra, druskingumas, maistingosios medžiagos) iki 10 kartų per metus. Specifinių teršalų vandenyje ir dugno nuosėdose analizei dugno mėginiai imami 3-4 kartus per metus. Monitoringo vietos 3B koordinatės: 55,6633 platumos ir 21,1466 ilgumos.

Nustatyta, kad didesnės azoto koncentracijos yra susijusios su padidėjusiu Nemuno nuotėkiu. 2017 m. fiksuotas didžiausias per 23 metų laikotarpį Nemuno debitas ir bendrojo azoto apkrovos iš Nemuno baseino. Didesnės azoto koncentracijos 2017-2018 m. matuotos ir Baltijos jūroje. Tai rodo bendrą Baltijos jūros būklę ir atnešamas azoto apkrovas iš pietrytinės Baltijos jūros dalies.

Bendrojo fosforo vidutinės daugiametės koncentracijos reikšmingai mažėjo visose tiriamose Kuršių marių ir Baltijos jūros stotyse. Tai rodo teigiamą miestų valyklų modernizavimo poveikį.

Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, AB „Grigeo Klaipėda“, AB „Klaipėdos vanduo“ bendrai išleidžiamų apvalytų nuotekų dalis sudarė vos tūkstantąją į Kuršių marias patenkančio vandens dalį, o visų ūkio subjektų nuotekų valymo įrenginiais atplukdytas į Kuršių marias bendrasis azotas ir bendrasis fosforas sudarė apie 0,5 – 1,4 proc. Pagrindinės maistingųjų medžiagų apkrovos atplukdomos Nemunu, dėl ko Aplinkos apsaugos agentūros vykdytas valstybinis monitoringas ir nenustatė Bendrovės taršos.

Su Aplinkos apsaugos agentūros pozicija susipažinti galima čia:

Aplinkos apsaugos agentūros viešas komentaras.

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas: taršos išleidimas į gamtinę aplinką savaime nereiškia žalos gamtai padarymo fakto

„Tarša“ ir „žala“ yra dvi skirtingos sąvokos. Atsižvelgiant į aplinkybes, didelis užteršimas gali padaryti didelę žalą konkretiems interesams ir objektams. Todėl ryšys tarp šių sąvokų kaskart turi būti nustatytas ir įrodytas. Plačiau su šiuo aspektu galima susipažinti čia:

Išvada, pateikta Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. prieš Rajavartiolaitos byloje.

Aplinkos apsaugos departamento AB „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu pareikštame civiliniame ieškinyje dėl 48 257 676,57 eurų žalos gamtai atlyginimo, žalos gamtai faktas buvo nustatytas remiantis išleistų teršalų faktu ir Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, o ne Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) ir jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

Remiantis šia metodika žalos gamtai faktas nustatomas ir jo dydis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į gamtinę aplinką išleistų teršalų pobūdį ir kiekį. Tačiau Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši metodika nėra ir negali būti priemonė, kurios pagalba nustatomas žalos faktas ir apskaičiuojama reali aplinkai padaryta žala. Pagal ją paskaičiuojamas tik abstraktus žalos, o iš esmės – piniginės sankcijos dydis.

Žalos gamtai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitais validumą turinčiais tyrimais, skirtais individualizuoti taršos atvejį pagal Direktyvose įtvirtintus metodus, o ne pagal metodikoje nustatytą formulę.

• Bendrovė atlygins Kuršių marių vandens būklei, biotai, ekosistemai padarytą žalą, jei ji bus nustatyta

Bendrovė savanoriškai pradėjo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, skirtas iš gamtinės aplinkos išimti jos su nuotekomis išleistus teršalus.

Įgyvendinus suplanuotas aplinkos atkūrimo (teršalų iš aplinkos išėmimo) priemones, civiliniame ieškinyje pagal metodiką apskaičiuota žala gamtai bus atlyginta.

• Bendrovė siekia susitaikyti su valstybe pagerindama Kuršių marių vandens ekologinę būklę

Bendrovė pripažino neteisėtus veiksmus ir ėmėsi priemonių, įrodančių, kad ateityje tokie veiksmai nepasikartos. Todėl siekia valstybės pasitikėjimo ir taikos susitarimo, kuris leistų išspręsti ir teisinės atsakomybės klausimus.

Pastarieji yra susiję su pasiūlytomis sąlygomis, kurių dalis jau įvykdyta ar pradėta vykdyti. Šios sąlygos apima tai, kad bus patvirtintos aplinkos atkūrimo priemonės, kurių viena jau pradėta įgyvendinti, ir bus pripažinta, kad Bendrovė susitarė su valstybe dėl žalos atlyginimo ir ją jau pradėjo atlyginti.